| Viento. |
Vnyña.
|
| Ventilar. |
Chuguro.
|
| Turbunada[1] . |
Aingyua.
|
| Vracan. |
Anvnbupoa.
|
| Bapor. |
Yuinyuora.
|
| Llubia. |
Vaevoque.
|
| Rocio. |
Chacha.
|
| Granizo. |
Aruaru.
|
| Trueno. |
Vruruiba.
|
| Relampago. |
Picheo. Picheo.
|
| Nieve. |
Tubutubu.
|
| Frio. |
Yuganda.
|
| Elada. |
Chigu.
|
| Yelo. |
Amoapa.
|
| Fuego. |
Taoro.
|
| Lumbre. |
Yaovara.
|
| Sombra. |
Anama.
|
| Sombrio. |
Lo mismo.
|
| Dia. |
Nueguenenguene.
|
| Noche. |
Ylira.
|
| Mañana. |
Tuū.
|
| Tarde. |
Nunguini.
|
| Oriente. |
Ammo.
|
| Occidente. |
Vuinyo.
|
| Septentrion. |
Anenyõ.
|
| Medio = dia |
Nuanpiño.
|
| Berano. |
Yuiye.
|
| Ynvierno. |
Yllavo.
|
| Otoño. |
Yõnaqui.
|
| Primavera. |
Chichirũ.
|
| Hora. |
Bugavere.
|
| Semana. |
Titibaraquega.
|
| Año. |
Yavoenga.
|
| Tiempo. |
Taungua.
|
| Mundo. |
Aiainga = Amo.
|
| Tierra. |
Poga.
|
| Agua. |
Y A.
|
| Mar. |
Yoga = apurura.
|
| Rio. |
Yogã.
|
| Lago. |
Aoã.
|
|
| Profundidad. |
Aoguaga.
|
| Altura. |
Yuigan.
|
| Anchura. |
Egar.
|
| Longitud. |
Baconatanvir.
|
| Abujero[2] . |
Ororõ
|
| Fosa. |
Voa.
|
| Cueba. |
Bõa.
|
| Piedra. |
Augua.
|
| Oro. |
Nuũ.
|
| Plata. |
Ganga.
|
| Hierro. |
Chipararipad.
|
| Plomo. |
Tiniquiaque, vara.
|
| Sal. |
Puchiga.
|
| Cal. |
Aontoa.
|
| Veneno. |
Vnũ.
|
| Maravilla. |
Yui.
|
| Verdura. |
Boõ.
|
| Ylerva[3] . |
Yvò.
|
| Arbol. |
Andũ.
|
| Leña. |
Yea.
|
| Bosque. |
Amuimu.
|
| Palo. |
Hauũ.
|
| Raiz. |
Yanvi.
|
| Tronco. |
Vndava.
|
| Corteza. |
Vpar.
|
| Rama. |
Yama.
|
| Oja. |
Yama.
|
| Flor. |
Yui.
|
| Fruta. |
Vmba.
|
| Semilla. |
Aguinva.
|
| Via[4] . (Frutu[5] ). |
Vara Vyupu.
|
| Cebolla. |
Pupamania.
|
| Nuez. |
Yayã.
|
| Manzana. |
Omba.
|
| Ensina. |
Yayà.
|
| Viña. |
Yaya.
|
| Llanura. |
Pararubara.
|
| Campo. |
Bacona.
|
| Siembra. |
Tabanaque.
|
| Trigo. |
Aguinva.
|
|